Mokymo programų ir mokymo produktų pristatymas

Mokymo programų ir mokymo produktų pristatymas

(Pirmoji versija mokymuisi akis į akį)

 

3-čiam darbo paketui pavadinimu„Perduotų mokymosi produktų pritaikymas identifikuotiems kompetencijų poreikiamsir mokymo programų bei turinių detalizavimas“partneriai paruošė šias dvi mokymo programas bei mokymo produktus, skirtus mokymuisi akis į akį (pirmoji versija):

  1. 1.     Mokymo programa ir mokymo turinys„ĮMONĖS VEIKLAIRINTELEKTINĖ NUOSAVYBĖGYVYBĖS MOKSLUOSE“

1.1.Programoje pateikiama visa turinio išdėstymui reikalinga informacija: bendras mokymo turinį sudarančių 9-nių modulių aprašymas, reikalingasžinių ir gebėjimų lygis, bendrapaprastai reikalinga turinio išdėstymo trukmė, mokymo ir mokymosi metodai bei vertinimo metodai.

1.2. Trumpas mokymo turinio aprašymas

1 MODULIS.VERSLUMAS IR VERSLO PRADŽIA

Aptariami trys pradiniai kriterijai, kurie yra labai svarbūs vertinant technologinio produkto  koncepciją ar idėją:

1)      pagrindinė mokslo šaka ir technologija;

2)      produkto rinkos potencialas;

3)      žmogiškasis faktorius.

Ši tema suskirstyta į 7 mokymosi  paketus:

  1. Subjektų formavimas

Subjektų iš kurių galima rinktis skaičius ribotas:

1. C arba S tipo korporacijos(C korporacija yra apmokestinama atskirai nuo savo savininkų; S korporacijos nemoka jokio pajamų mokesčio) bei taip vadinamos „pelno“ korporacijos.

2. Partnerystės (neribotos ir ribotos atsakomybės).

3. Ribotos atsakomybės bendrovės (ribotos atsakomybės partnerystės dažniausiai yra paslaugų įmonės ).

b. Nuosavybės struktūra

Nagrinėjama problema, kad paprastųjų akcijų vertėgali būti įvertinta praktiškai nuo nulio iki 1 ar keleto molijonų eurų.

c. Lėšų rinkimas

Remiamasi idėja, kad reikia parduoti paprastąsias akcijas, o ne konvertuojamas skolas.

 

d. Bioproduktų idėjų šaltiniai

e. Nustatymas ar įmonei verta užsiimti produkto koncepcijos vystymu

Šiame skyriuje analizuojami trys pirminiai produkto technologinių galimybių įvertinimo kriterijai:

1. Esminių mokslo žinių  ir technologijų įvertinimas.

2. Produkto rinkos potencialo supratimo įvertinimas.

3. Žmogiškųjų faktorių įvertinimas.

 

2 MODULIS. RIZIKOS VALDYMAS IR VERSLO TEISĖ

Šis modulis skirtas pristatyti modalumus,kurie yra susiję su verslo modelių, pritaikytų ir modifikuotų įmonės konkurenciniam pranašumui, pripažinimu skirtingose gyvybės mokslų srityse, tokiose kaip terapija, biologija, diagnostika, medicininėįranga, klinikinė laboratorija ir tyrimo reagentų pramonė.

Modulis padalintas į šiuos 2 mokymosi blokus:

a.Verslo modelis

Visos įmonės veikia pagal pagrindinį verslo modelį. Savo įmonei verslininkai turėtų pasirinkti optimalų verslo modelį.

  1. b.      Gyvybės mokslų (GM) bendrovės vertinimo priemonė.

GM bendrovės vertinimo priemonė yra skirta įvertinti įmonės veiklą ir technologiją, konsultavimą investiciniais klausimais arba sėkmės potencialą ir rizikos valdymą.

3 MODULIS.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO (SVV) ĮMONIŲ RINKODARA

Rinkodaros strategija – tai gerai apgalvotas planas,numatantis kokią vertęturės jūsų produktas ir kaip jis pasieks savo geriausius klientus.Modulis padalintas į šiuos 2 mokymosi blokus:

a. Rinkos apibrėžimas

Šis blokas skirtas suprasti konkrečių produktų rinką, turinčią egzistuojančius ir potencialius klientus, kuriems šie produktai reikalingi ir kurie už šiuos produktusgali ir nori sumokėti. Rinkaapima priemones arba būdus, skirtus: 1) nustatyti prekės, kuria prekiaujama, kainą; 2) perduoti informaciją apie kainą; 3) palengvinti sandėrius ir sandorius; 4) vykdyti platinimą.

  1. c.       Būsimo produkto rinkodaros strategijos kūrimas

Gera rinkos strategija nustato tikslinės rinkos klientus, siūlo vertę kiekvienai iš trijų klientų grupių ir identifikuoja rinkoje esančius optimalius kanalus, kad būtų galima sėkmingai tiekti produktą arba paslaugą tikslinei rinkai.

 

4 MODULIS.ĮMONĖS FINANSAI IR EKONOMIKA

Gyvybės moksluose bioproduktų kūrimui skirtas kapitalas ateina iš įvairių šaltinių, o kiekvienas šaltinis priklausomai nuo investavimo etapo turi savo prioritetus. Kiekviena šių investuotojų grupių turi skirtingus investavimo rizikostolerancijos lygius bei skirtingas investavimo motyvacijas ir apribojimus. Labai svarbu, kad vadovų komanda suprastų šias motyvacijas ir apribojimus prieš pradedant lėšų rinkimo kampaniją. Modulis suskirstytas į šiuos 4 mokymosi blokus:

a. Supratimas to, kas ateina kartu su investuotais pinigais: motyvacijos ir interesai

b. GM bendrovei prieinami kapitalo šaltiniai

c. Vystymosi etape esančios GM bendrovės vertės nustatymas

d. GM bendrovės finansavimo etapai

 

5 MODULIS.ĮMONĖS VALDYMAS IR VERSLO PROCESO PAGRINDAI

Šiame modulyje nagrinėjamas bendrų tarpdisciplininių grupių,kurios identifikuoja ir sukomercina perspektyvias GM inovacijas bei vysto sėkmingas įmones, kūrimas ir užauginimas. Modulis suskirstytas į šiuos 2 mokymosi blokus:

a. Verslo komanda

b. Strateginis valdymas

 

6 MODULIS. VERSLO PLANAS

Verslo planas yra naudinga priemonė, padedanti verslininkams parengti strateginį planą ir geriau apgalvotivisų skirtingų verslo elementųderėjimą tarpusavyje, tam, kad įmonė galėtų žengti į priekį.Modulis suskirstytas į šiuos 2 mokymosi blokus:

a. Įgyvendinamumo analizė prieš verslo planą

Įgyvendinamumo analizė leidžia nustatyti ar verslo koncepcija turi potencialą tapti įgyvendinama verslo galimybe.

b.Verslo planavimo procesas

Šiame bloke pristatoma kaip parašyti verslo planą ir išdėstyti verslo plano turinį:

1. Kokia yra kliento užklausa ir ar galimų klientų motyvacija pirkti siūlomą sprendimą bus pakankamai stipri?

2. Kuo įmonė skiriasi nuo esamų konkurenčių ir ar ji bus pajėgi įgyti konkurencinį pranašumą ir apginti konkurencinio pranašumo pozicijas?

3. Ar rinka yra didelė ir ar ji suteikia geras galimybes vystytis?

4. Ar įmonės vadovavimui surinkta gera komanda ir ar komandos nariai yra tinkami asmenys tolimesniam koncepcijos vystymui?

5. Kaip įmonė uždirbs pinigus?

6. Ar potencialios pajamos ir pelno sumos pakankamai didelės, kad galėtumėte atsilyginti būsimiems investuotojams? Turėsite nurodyti realias išlaidas, potencialias pajamas bei ilgalaikio pelno sumas.

7 MODULIS. INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ (IN) GYVYBĖS MOKSLUOSE

Modulis suskirstytas į šiuos 4 mokymosi blokus:

a. Patentai ir IN teisės: bendrosios problemos

b. Patentavimas gyvybės moksluose: istorinė apžvalga ir tikroji ES vizija

Modulyje pristatomos šios temos:Gyvieji organizmai–istorinė retrospektyva;Etiniai išradimų aspektai gyvybės moksluose; Europos patentų konvencija ir kitos svarbios konvencijos; Patentų teisė ir gyvūnai; Patentų teisė ir mikroorganizmų ląstelės, mikroorganizmų deponavimas;Patentų teisė ir žmogaus genomo projektas; Patentų teisė ir žmogaus embrionai; „BlueSky“tyrimai: patentų teisė ir pažangios technologijos.

c. Patentavimo strategija gyvybės moksluose

d. Inovatyvus IN valdymas SVV įmonėje

8 MODULIS. DARNUS ĮMONĖS VYSTYMASIS

Modulis sukurtas skatintipragmatišką darnaus vystymosi koncepcijų pasirinkimą, laikantis penkių tikslų ir galvojant apie diferencijuotovystymo modelių kūrimą. Įmonės steigėjai galės iš naujo peržvelgti įmonės verslo planą atsižvelgdami į darnaus vystymosi veiksnius ir kriterijus bei rinkos ir rinkodaros situaciją.

a. Darnaus vystymosi principų praktinis taikymas

Šio mokymosi bloko tikslai:

  • Išskirti pagrindinius darnaus vystymosi veiksnius
  • Nustatyti grandį tarp plano veiklos ir (arba)nurodytųpaslaugų bei darnaus vystymosi tikslų
  • Sudaryti galimybę vadovautisdarnaus vystymosi principais, juos suprasti arba taikyti  valstybiname arba vietiniame kontekste
  • Nustatyti pagrindinius žaidėjus ir (arba) organizacijas
  • Mokyti įmonės steigėjus pakartotinai viską apmąstyti ir padaryti įžvalgas.

 

b. Darnaus vystymosi strategija

Tikslai:

  • Turėti galimybę pakartotinai peržvelgti ir atlikti pritaikymus, susijusius su plane nurodyta įmone.
  • Baigti verslo plano rengimą įtraukiantsudedamasias dalis arba darnaus vystymosi parametrus.
  • Iš anksto nustatyti tarpininkų ir partnerių išteklius, kurie palengvins arba parems užbaigto plano arba verslo idėjos įgyvendinimą.
  • Išanalizuoti pritaikymo visam gyvenimui koncepciją.
  • Pasidalinti informacija, susijusia su  būsima verslo strategija.
  • Paaiškinti verslo vadyboje taikomus valdymo, vadovavimo ir dalyvavimo procesus bei paliesti verslo ryšių tinklo ir partnerystės klausimą.

9 MODULIS.VERSLO RYŠIŲ TINKLAS IR PARTNERYSTĖ

Modulis analizuoja beileidžia suprastiiššūkius, galimybes ir sąlygas, susijusias su partnerystės ir ryšių tinklo kūrimo praktika,nagrinėjapasiūlytąverslą beisuteikia galimybę įgyti bendro dinamiško darbo valdymui reikalingus įgūžius plano rengimo metu.

a. Partnerystė ir verslo ryšių tinklas

Tikslai:

  • Mokėti nustatyti galimų partnerysčių charakteristikas, tikslus ir tipus bei gebėti atskirti partnerių tipus ir  išteklių, kurie gali būti pateikti,rūšis.
  • Išmanyti verslo modelius tam, kad būtųgalima sukurti ir suaktyvinti vietos/regioninį tinklą.
  • Identifikuoti ir analizuoti egzistuojančias partnerystės praktikas bei nustatyti jos stipriasias ir silpnasias puses.
  • Sužinoti apie veiklos (partnerystės) sutarties įforminimogalimybes.
  1. d.      Tinklo valdymo būdai ir priemonės

Tikslai:

  • Naudojantis tinklu, gebėti identifikuoti strategijas ir tinkamiausius metodus tikslams pasiekti.
  • Perprasti projektų vertinimo dinamiką bei perduoti rezultatus tinkloribose ir už tinklo ribų.
  • Analizuoti galimybes ir modalumus tam, kad būtų sukurtos savęs vertinimo priemonės.
  • Išmanyti grupinės diskusijos būdus ir suprasti kokiomis sąlygomis priimamas (techninis ir strateginis) sprendimas dėl faktinės partnerystės.
  • Vesti derybas bei patenkinti skirtingų partnerystėje dalyvaujančių veikėjų reikalavimus ir potencialus poreikius.
  • Gebėti taikyti problemų sprendimo būdus grupėje.
  • Gebėti identifikuoti ir valdyti konfliktus.

 

c. Dinamiškai besivystanti partnerystė

Tikslai:

  • Gebėti sukurti kolektyvinio dalyvavimo metodus.
  • Gebėti pademonstruoti savo įgūdžius ir norą integruotis drauge su partneriais ir profesionalais.
  • Gebėti sukurti metodus, skatinančius aktyvų visų partnerių dalyvavimą.
  • Laikui bėgant, gebėti taikyti žinias apie partnerystės procedūras ir praktikas.
  1. 2.     Mokymo programa ir mokymo turinys „DARNUS GYVYBĖS MOKSLŲ TAIKYMAS“

2.1.Programoje pateikiama visa turinio išdėstymui reikalinga informacija: bendras modulių aprašymas, reikalingas žinių ir gebėjimų lygis, bendra paprastai reikalinga turinio išdėstymo trukmė, mokymo ir mokymosi metodai bei vertinimo metodai.

2.2.Mokymo turinį sudaro 5 moduliai ir suformuluotos išvados. Kiekvienas modulis yra vienodai svarbus aprašant tiek naujus technologinius pasiekimus, tiek ekonomines tendencijas.

1 modulis. DARNUS INOVATYVUS SMULKUS VERSLAS ARBADARNUS GYVYBĖS MOKSLŲ TAIKYMAS

Modulio tikslas – palaikyti bioproduktais užsiimančius verslininkus tam, kad jie galėtų atlikti du uždavinius vienu metu: (a) studijuoti irplėtotidarnų gyvybės mokslų taikymą bei perduoti su tuo susijusias idėjas rinkai; (b) vadovauti darniam verslui.

Modulis suskirstytas į šiuos 3 mokymosi blokus:

1.1.Gyvybės mokslų taikymas ir gyvybės mokslų bendrovės: apibūdinimas

1.2.Darnus verslas

Darnumo siekimas tapo svarbiu visuomenės tikslu. Pramonėje darnumas reiškia nuolatinių inovacijų kūrimą siekiant esminių pokyčių išteklių vartojime ir produkto gyvavimo ciklo valdyme.

1.3.Darnus gyvybės mokslų pritaikymas

Ekologinis pramoninių bioproduktų ir bioprocesų veiksmingumas gali būti pagrindu, leidžiančiu nukreipti įvairias pramones link darnesnės gamybos.

2 modulis.TIPIŠKAS BIOGAMYBOS PROCESAS.ATVEJO TYRIMAS: BIOVAISTŲ PARUOŠIMAS

Modulis skirtas pristatyti biogamybos technologiją. Bioproduktų gamybos pramonėje pati sudėtingiausia dalis yra biovaistų paruošimas, todėl pasitelkiamas būtent šio atvejo tyrimas.

Modulis suskirstytas į šiuos 3 mokymosi blokus:

2.1. Biovaistų rūšys

2.2. Pagrindinės biologinių preparatų kūrimo fazės

Biologinio produkto kūrimas ir gamyba prasideda nuo atradimo ir koncepcijos įrodymo,charakterizuojančio produktą, esamą molekulę ir veikimo būdą. Molekulės savybių tyrimas ir žinios apie jos charakteristikas vaidins svarbų vaidmenįauginant ląstelių kultūrą ir parenkant bioreaktoriaus parametrus tam, kad būtų pasiekta pakankama produkto išeiga/padidinta produkto išeiga, reikalinga pirmųjų eksperimetų ir analitinės fazės metu. Šis neapdirbtas produktas taip pat bus naudojamas pirminio valymo, produkto išskyrimo ir valymo bei vaisto formos parinkimo etapuose.

2.3. Trumpas biogamybos apibūdinimas

Pirmosios biofarmacijos gamyklosbuvo statomos pagrinde kaip vieną produktą gaminančios gamyklos. Siekiant vystyti keletą produktų apimančią gamybą, antrosios kartos gamyklos jau buvo konkrečių tipų gamybinių patalpų kompleksai ir kai kuriais atvejais turėdavo skirtingų dydžių patalpas.Atsiradus vienkartinio naudojimo technologijai, pereita prie naujosios kartos gamyklų projektavimo kur laikomasi pagrindinės koncepcijos, kad vienkartinio naudojimo technologijaužtikrina uždaros arba beveik uždaros sistemos buvimą, kas leidžiaatlikti  keletą operacijų toje pačioje vietoje be kryžminėstaršos.

3 modulis. GYVYBĖS MOKSLŲ TAIKYMAS BIO-ŽEMĖS ŪKYJE IR MAISTO PRAMONĖJE

Modulyje pristatomi naujausi pasiekimai bio-žemės ūkyje ir maisto pramonėje.

Modulis suskirstytas į šiuos 4 mokymosi blokus:

3.1. Bio-žemės ūkis

Bio-žemės ūkio produktai skirtomis į tris pagrindines grupes:grūdai, agrobioproduktaivietoje agrochemikalų ir biotrąšos.

3.2. Gyvūninių ir augalinių ląstelių technologijos

3.3.Šiuolaikinė maisto biotechnologija, paremta genetiškai modifikuotais organizmais (genetiškai modifikuoti organizmai, genetiškai modifikuoti augalai, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, genetiškai modifikuoti gyvūnai)

3.4. Maisto ir dietiniai papildai.

 

4 modulis.PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS

BIOKURAS IR BIORAFINAVIMO FABRIKAI

Pramoninių biotechnologijųproduktai kuriamitaikant gyvybės mokslus. Pramoninių biotechnologijų srityje naudojami natūralūs biologiniai procesai,pvz. fermentacija, pasitelkiami fermentai, mielės ir mikrobai, kad būtų pagaminti cheminiai preparatai, biomedžiagos ir energija.

Modulis suskirstytas į šiuos 3 mokymosi blokus:

4.1.            Pramoninės biotechnologijos

Pramoninės technologijos paremtos biokatalize ir fermentacija/bioapdirbimu. Pramoninių technologijų srityje dirbama su gamta tam, kad būtų maksimizuotos ir optimizuotos egzistuojančios gamyboje panaudojamos biocheminės galimybės.

4.2.            Biokuro gamyba

Biokuras svarbus dėl daugybės priežasčių. Transportui naudojama energija priklauso nuo riboto iškastinio kuro (tokio kaip nafta) kiekio. Biokuras – tai atsinaujinantis ir pastovus energijos išteklius. Jis gaminamas iš gyvų organizmų, tokių kaip augalai arba augalinės kilmėsmedžiagos irmikrodumbliai, arbaiš metabolinio proceso šalutinių produktų, tokių kaip organinės arba maisto atliekos, kurie dažnai vadinami biomase.

4.3.            Biorafinavimo fabrikai

Biorafinavimą naudoja pastovių augalinių resursų gamyboje besispecializuojančios pramonės, ruošiančios maisto ir cheminius produktus, kurą ir medžiagas.

5 modulis.KONKREČIOSTECHNOLOGIJOS, KURIOMIS DOMIMASI GYVYBĖS MOKSLUOSE:

Nanobiotechnologijos

Aplinkos apsaugos biotechnologijos

Audinių inžinerija

Gyvybės moksluose dėmesys skiriamas grupei technologijų, kurios estilabai svarbios srities, turinčios ribotą taikomų ekonominių priemonių skaičių, moksliniam, techniniam ir ekonominiam vystymui ateityje (biologinis savivaldybės nuotekų apdorojimas, biologinis dirvožemio atstatymas, pramoninių nutekamųjų vandenų apdorojimas ir kt.). Šiuo metu dėmesys tyrimams išaugęs dėl daugelyje sektorių galimos valorizacijos.

Modulis suskirstytas į šiuos 3 mokymosi blokus:

5.1.            Nano biotechnologijos

Gebėjimas kurti ir manipuliuoti biologinėmisir biocheminėmis medžiagomis, priemonėmis ir sistemomis atominiame ir molekuliniame lygmenyje.

5.2.            Aplinkos apsaugos biotechnologijos

Aplinkos apsaugos technologijos integruoja kelias mokslo ir inžinerijos disciplinas tam, kad būtųpanaudotas didžiulis mikroorganizmų ir augalų biocheminis potencialas, atsatyta ir apsaugota aplinka bei tam, kad būtų darniai naudojami ištekliai.

5.3.            Audinių inžinerija

Audinių inžinerija – tai tarpdisciplininė sritis, kurioje taikomi inžinerijos ir gyvybės mokslų principai, siekiant sukurti audinio funkciją arba visą organą atstatančius, palaikančius arba pagerinančius biologinius pakaitalus.

IŠVADOS: GERESNĖS ATEITIES VIZIJA

Pateikiama ES vizija dėl darnaus gyvybės mokslų taikymo ir ekonominio šios srities vystymo. Temos:

  1. 1.         Europos pramoninės biotechnologijos: vizija 2025 metams
  2. 2.         Europos biorafinavimo fabrikų iššūkiai 2030 metams
  3. 3.         Biologija paremta ekonomikaEuropoje 2030 metais